Kaip išsirinkti akumuliatorių?

Naudingi patarimai renkantis akumuliatorių

Startinė srovė

Trumpai tariant, reikėtų pirkti kuo didesnės startinės srovės ir talpos akumuliatorių, bet tokį, kad tilptų į tvirtinimo vietą. Svarbu žinoti, kad srovė matuojama amperais (A), pvz., 350 A; talpa matuojama ampervalandėmis (Ah), pvz., 55 Ah.

Beje, nereikėtų aklai tikėti vien tuo, kas parašyta akumuliatoriaus lipduke: jei daugumos parduodamų akumuliatorių startinė srovė yra, tarkim, 400 A, o ant perpus pigesnio „Xuanxiay“ akumuliatoriaus parašyta 800 A, tokio pirkti nepatartina.

Kita svarbi akumuliatorių ypatybė yra ta, kad kuo didesnė maksimali akumuliatoriaus srovė, tuo stipriau gali būti sukamas starteris užvedimo metu. Tai ypač aktualu žiemą, kai tepalas šaltas ir klampus.

Teiginys, kad starteris sudegs greičiau su didesnės startinės srovės akumuliatoriumi galioja tik tuo atveju, jei užvedimo metu starteris yra neįpratai apkrautas, sukasi lėtai ir sunkiai. Jei akumuliatoriaus maksimali srovė yra didesnė negu srovė, nurodyta automobilio dokumentuose, starteris gali sudegti greičiau, nes juo galimai tekės didesnė srovė ir starteris labiau kais. Tačiau skirtumas nėra didelis, pavyzdžiui, jei su standartiniu akumuliatoriumi starteris sudegtų po 30 sekundžių, tai su didesnės srovės – tarkim, po 25 sekundžių. Bet kuriuo atveju neprotinga versti starterį taip ilgai suktis.

Visada galioja taisyklė, kad starteris sunaudoja tik tiek galios, kiek reikia sukimui: jeigu sukimui užtenka 50 A, starteris tiek ir ims, nepriklausomai nuo to, kokia yra nurodyta maksimali akumuliatoriaus srovė. Tiesą sakant, ims šiek tiek daugiau dėl mažesnės vidinės akumuliatoriaus varžos, bet skirtumas bus praktiškai nepastebimas. Skirtumas tuo didesnis, kuo labiau starterio imama srovė (priklausanti ir nuo aplinkos veiksnių, pvz., temperatūros, nusidėvėjimo) priartėja prie maksimalios akumuliatoriaus srovės.

Talpa

Tiesioginio ryšio tarp rekomenduojamos akumuliatoriaus talpos ir generatoriaus galingumo nėra. Pažymėtina tik tai, kad silpnesnis generatorius ilgiau kraus visiškai iškrautą akumuliatorių.

Reikia atsiminti, kad jeigu užvesdami automobilį sunaudotume 2 Ah, akumuliatoriui vėl pilnai įkrauti reikėtų 2 Ah, nesvarbu, ar akumuliatorius yra 10 Ah ar 1000 Ah talpos. Taip būtų, jeigu akumuliatoriaus naudingumo koeficientas būtų 100 % (t. y., kiek energijos akumuliatorius atiduoda, tiek ir paima). Tačiau iš tikrųjų švino baterijų naudingumo koeficientas yra apie 75 %, vadinasi, sunaudojus 75 Ah pilnai įkrauti reikės 100 Ah.

Neverta kreipti dėmesio į kalbas apie tai, kad didesnės talpos akumuliatorius bus nuolatos pilnai neįkrautas. Tame yra tiesos, bet kai akumuliatoriaus talpa didesnė tik maždaug 50%, tas neįkrovimas praktiškai nejuntamas.

Savaiminis išsikrovimas

Net jeigu didesnės talpos akumuliatorius būtų neįkraunamas, tai įvyktų ne dėl didesnės jo talpos, bet todėl, kad didesnės talpos akumuliatorius dažnai turi didesnę savaiminio išsikrovimo srovę. Akumuliatorius išsikrauna dėl jo viduje vykstančių elektrocheminių procesų. Tokią savaiminio išsikrovimo srovę galime apskaičiuoti prarastos talpos skaičių padalinę iš valandų skaičiaus. Kai akumuliatorius nenaudojamas, su didesne savaiminio išsikrovimo srove jis praranda daugiau krūvio, taigi reikia daugiau energijos jam vėl pilnai įkrauti.

Pavyzdžiui: jei savaiminio išsikrovimo srovė yra 1 mA, po savaitės akumuliatorius praras 0.17 Ah (0.001 * 24 * 7 = 0.17 Ah); jei srovė yra 5 mA, po savaitės pilnai įkrauti akumuliatorių reikės 0.84 Ah (0.005 * 24 * 7 = 0.84 Ah). Šiaip pakrovimui reikės dar daugiau, nes akumuliatoriaus naudingumo koeficientas nėra 100 %. Įdomu tai, kad tokios pat talpos akumuliatorių savaiminio išsikrovimo srovė gali net skirtis keletą kartų. Deja, rinkdamiesi akumuliatorius nežinome, kiek skiriasi jų išsikrovimo srovės, nes tokie duomenys paprastai nepateikiami.